|
Informacija apie anglų kalbą
Anglų kalba šiandien yra tiek paplitusi ir reikalinga, kad ją visai pagrįstai galima vadinti pasaulio universalia kalba. Remiantis 2000 m. duomenimis, 510 milijonų žmonių ją laiko savo gimtąja kalba, o kukliausiais vertinimais, geriau ar prasčiau šią kalbą moka daugiau kaip vienas milijardas žmonių.
Anglų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupei. Ji pasižymi dialektų gausa. Daugiausiai įvairių dialektų, žinoma, yra britų anglų kalbos aplinkoje (daugiau kaip 30 dialektų). Tačiau yra ir taip vadinami pseudo-dialektai, Amerikos anglų kalbos dialektai.
Apie anglų kalbą seniai buvo pokštaujama taip: ji gimė Anglijoje, užaugo Amerikoje, paseno Australijoje, o miršta Afrikoje. Iš tikrųjų pokštas yra pasenęs ir galbūt net netinkamas. Anglų kalba gyvavo, gyvuoja ir gyvuos, pasiekdama tolimiausius mūsų planetos kampelius.
Informacija apie olandų kalbą
Olandų kalba taip pat vadinama nyderlandų arba flamandų kalba, tačiau iš tikrųjų tai tik įvairiuose regionuose susiformavusių nyderlandų kalbos tarmių grupių pavadinimai.
Olandija Nyderlandų sritis, o Flandriją sudaro penkios Belgijos provincijos, kurių gyventojai kalba olandų (nyderlandų) kalba. Olandų kalba kartu su vokiečių kalba priklauso vakarų germanų kalbų grupei. Iš šios grupės kalbų olandų kalba yra artimiausia žemaičių vokiečių kalbai, o iki XVI-ojo amžiaus šios teritorijos tarmės buvo laikomos žemaičių vokiečių kalbos tarmėmis.
Olandų kalbos formavimuisi turėjo įtakos prancūzų, vokiečių ir anglų kalbos. Leksikos atžvilgiu olandų kalba taip pat turėjo įtakos kitoms kalboms, ypač terminologijoje, susijusioje su laivininkyste, hidrotechninių įrenginių statyba ir žemės ūkio veikla. Nyderlandų (olandų) kalba kalba daugiau kaip 22 milijonai žmonių, iš kurių 16 milijonų gyvena Nyderlanduose. Daugiau kaip 5 milijonai žmonių šiaurės Belgijoje ir šiaurės vakarų Prancūzijoje kalba flamandų kalba, kuri iš esmės yra nyderlandų kalbos dialektas, nors kartais ji laikoma atskira kalba. Nyderlandų ir belgų kilmės imigrantų dalis JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje iki šiol vartoja nyderlandų (olandų) kalbą dažniausiai kasdieniam bendravimui.
Olandų kalbą dar moka kai kurie pagyvenę Indonezijos žmonės. PAR ir Namibijoje yra paplitęs afrikaans dialektas, kurį gimtuoju laiko olandų, vokiečių ir prancūzų hugenotų palikuonys ir daugiau kaip 4 milijonai būrų afrikiečių kilmės spalvotų gyventojų iš mišrių šeimų.
Net iki 1925 metų afrikaans dialektas buvo laikomas nyderlandų (olandų) kalbos dialektu. Anksčiau nyderlandų kalbos pagrindu buvo vartojamos kreolų kalbos, pavyzdžiui, Virginijos salose, Indonezijoje, Gajanoje, Puerto Rike ir Šri Lankoje. Šiuo metu šios kalbos praktiškai nebevartojamos. Šiandien Indonezijoje ir Suriname taip pat vartojamos kreolų kalbos, kuriose yra olandų dialektų elementų.
Informacija apie danų kalbą
Danų kalba senovės vikingų kalba, kuria šiandien kalba daugiau kaip 5 milijonai žmonių. Tai oficiali Danijos, Farerų salų ir Grenlandijos kalba.
Norvegų kalbos literatūrinio dialekto bukmolo (bokmål danų-norvegų dialektas) pagrindas yra danų kalba, todėl danams daug lengviau yra skaityti ir suprasti šį norvegų kalbos variantą. Danų kalbą taip pat supranta švediškai kalbantys Suomijos gyventojai ir dalis Islandijos gyventojų. Ji yra viena iš Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų. Ši kalba priklauso germanų kalbų grupės skandinavų (šiaurės germanų) kalbų šakai.
Šiuolaikinės Danijos teritorijoje gyvenę senovės vikingai rašybai naudojo runas simbolius, kurie buvo piešiami ant akmenų arba medinių lentelių. Runų grupių ir runų simbolių pavadinimai yra kilę iš senosios norvegų kalbos ir jų pagrindą sudaro senovės skandinavų mitologija. Apie 1000 m. po Kr. atėjus krikščionybei, danų kalboje atsirado lotynų abėcėlė.
Danų kalbos istorija skirstoma į tris laikotarpius: bendroji skandinavų kalba pagrindas, senoji danų kalba ir naujoji danų kalba, kuriai priklauso šiuolaikinė danų kalba. Beje, XVI-XIX a. danų kalba buvo oficialioji ir rašytinė kalba ir Norvegijoje. Danų kalba vystėsi palaipsniui, joje atsirado leksinių ir gramatinių skolinių iš vokiečių, anglų ir prancūzų kalbų. Kaip ir bet kurioje kalboje, danų kalbą sudaro tarmės, kurias galima suskirstyti į 3 grupes: jutlandų (šiaurės rytų ir pietvakarių), salų danų (nelandų, fiunų ir kt.) ir rytų danų (bornholmų, skonų ir kt.). Standartine danų kalba (Rigsdansk) kalbama Kopenhagoje ir gretimose teritorijose, tačiau praktiškai kiekvienoje saloje yra pripažinta ir aktyviai vartojama sava tarmė.
Šiuolaikinė danų kalba kartu su norvegų ir švedų kalbomis priklauso skandinavų kalbų pogrupiui. Šių kalbų skirtumai yra tokie menki, kad švedai, danai ir norvegai supranta vieni kitus be ypatingų sunkumų. Egzistuoja nuomonė, jog danų kalba nėra viena iš gražiai skambančių kalbų pasaulyje.
Daugeliui pirmą kartą danų kalbą išgirdusių žmonių susidaro įspūdis, kad danų kalba monotoniška ir lėta. Tačiau patys danai mano, kad jų kalba skamba labai gražiai ir lakoniškai.
Įdomu tai, jog danų kalbos struktūra yra atvira naujiems žodžiams, kuriems lengvai galima rasti ekvivalentus. Iš esmės dėl kai kurių savo ypatumų danų kalba yra puikus mechanizmas, leidžiantis sudaryti be galo daug žodžių. Pavyzdžiui, išsamiausiuose danų kalbos žodynuose yra beveik 200 000 žodžių.
Danų kalbos gramatika visai nebus sunki tiems, kas moka bent vieną germanų kalbą, tačiau neturint žodinės šnekamosios kalbos praktikos problema gali iškilti dėl tarimo. Danų kalbai, kaip ir kitoms nelabai paplitusioms europiečių kalboms, globalizacija kelia rimtą grėsmę. Kas šešta knyga Danijoje yra išleista anglų kalba.
Šiuo metu kai kurios danų bendrovės anglų kalbą naudoja kaip pagrindinę. Kitos bendrovės anglų kalba reklamuoja produktus, kurie yra skirti vartoti net vidaus rinkoje. Anglų kalba pamažu išstumia danų kalbą iš mokslo ir švietimo srities.
Informacija apie ispanų kalbą
Ispanų kalba oficiali kalba ne tik Ispanijoje. Daugumoje Pietų ir Centrinės Amerikos šalių ispanų kalba taip pat yra oficialioji. Ispanų kalba paplitusi ir tarp kitų buvusių Ispanijos kolonijų Maroko, Tanžero, Filipinų salų gyventojų.
Daugelyje pietinių JAV rajonų teritorijų ispanų kalba skamba visur ir daugelis valstybinėje tarnyboje dirbančių grynųjų anglų saksų yra tiesiog priversti mokytis ispanų kalbos, kad galėtų susikalbėti su ispaniškai kalbančiais lankytojais.
Artimuosiuose Rytuose ir Balkanuose gyvenantys žydų palikuonys sefardai kalba senąja ispanų kalba. Ispaniškai kalba daugiau kaip 170 milijonų žmonių ir tik apie 30 milijonų gyvena Ispanijos teritorijoje.
Ispanų kalboje yra dvi pagrindinės tarmių grupės: šiaurinė (ji skirstoma į Leono Asturijos ir Aragono tarmes) ir pietinė (ji skirstoma į Andalūzijos, Mursijos ir Estremadūros tarmes).
Ispanų kalboje panaudota lotynų kalba ir lotynų abėcėlė, o literatūrinės kalbos pagrindą sudaro Kastilijos tarmė, todėl ispanų kalba ilgą laiką buvo vadinama kastilų kalba. Ispanų kalboje yra skolinių iš arabų kalbos, kaimyninės prancūzų kalbos ir šalia esančios italų kalbos. Kalbų tarpusavio įsiskverbimas tai labai aktyvus procesas, ir šiandien ispanų kalboje yra nemažai žodžių iš germanų kalbų grupės.
Informacija apie italų kalbą
Italų kalba. Be Italijos, San Marino ir Vatikano, italų kalba, kaip įprasta, yra paplitusi kaimyninėse šalyse: Albanijoje, Maltoje ir Korsikos saloje. Šveicarijoje italų kalba yra viena iš keturių oficialiųjų kalbų.
Šia kalba Šveicarijoje kalbama daugiausia pietiniuose kantonuose. Slovėnijoje ir Kroatijoje italų kalba yra laikoma antrąja oficialiąja kalba, nes šiose šalyse gyvena pakankamai daug italų.
Italija nebuvo galinga kolonijinė imperija, tačiau italų kalbą dažnai galima išgirsti Etiopijoje, Somalyje, Libijoje, Tunise. Italų emigrantai aktyviai įsisavindavo JAV, Australijos, Kanados teritorijas, jiems ir daugeliui jų palikuonių italų kalba vis dar yra gimtoji. Remiantis skaičiavimais, šiandien itališkai kalba apie 75 milijonus žmonių.
Italų kalbos istorija prasideda nuo romėnų tarmių ir liaudies lotynų kalbos. Žinoma, šiuolaikinė italų kalba skiriasi nuo klasikinės lotynų kalbos ne mažiau nei šiuolaikinė lietuvių kalba nuo senosios baltų kalbos. Šiandien italų kalba geografiškai skirstoma į tris tarmių grupes: šiaurinę (galų-italų tarmės), centrinę ir pietinę bei Toskanos.
Informacija apie latvių kalbą
Latvių kalba Latvijos Respublikos oficialioji kalba, o ne per seniausiai ES oficialioji kalba. Iš viso latviškai kalbančių žmonių yra palyginus nedaug truputį daugiau kaip trys milijonai žmonių. Latvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbų grupei.
Nežiūrint to, kad Latvija yra nedidelė šalis, latvių kalboje yra net trys tarmės: vidurio (paplitusi centrinėje Latvijoje; ji sudaro literatūrinės latvių kalbos pagrindą), lyviškoji (ja kalbama šiaurės vakarinėje dalyje Vidžemėje ir šiaurinėje dalyje Kuržemėje) ir aukštaičių (rytinė Latvija). XVI-ame amžiuje lotynų abėcėlė tapo latvių rašybos pagrindu.
Informacija apie lietuvių kalbą
Lietuvių kalba daugiausia kalbama Lietuvos Respublikoje. 2006 metų duomenimis šia kalba kalba daugiau kaip 3 milijonai žmonių, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje bei Lenkijoje. Tai suprantama: juk kažkada Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė apimdavo šių šiuolaikinių valstybių žemes.
Baltarusijos gyventojai, net patys to nežinodami, truputį kalba lietuviškai, kai ištaria upių ir ežerų, kaimų ir gyvenviečių pavadinimus. Daugelis jų turi lietuviškų žodžių šaknis, kurių reikšmes baltarusiai primiršo, o Lietuvoje jie yra aktyviai vartojami.
Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbų grupei. Šiuolaikinė lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines tarmes, kurios yra kilusios iš žodžių aukštas ir žemas (jos yra siejamos su Lietuvos gyventojų išsidėstymu Nemuno upės atžvilgiu): žemaičių tarmė, kurią sudaro dar trys dalys, ir aukštaičių.
Aukštaičių tarmę sudaro trys pagrindinės dalys: pietinė, rytinė ir vakarinė, ji ir sudaro šiuolaikinės literatūrinės lietuvių kalbos pagrindą
Informacija apie vokiečių kalbą
Vokiečių kalba vartojama daugiau kaip 40 pasaulio šalių. Vokiečių kalba laikoma oficialiąja kalba Vokietijoje, Austrijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje, Liuksemburge ir net Italijoje ir Belgijoje. Iš viso pasaulyje ji yra gimtoji 110 milijonų žmonių. Dar 120 milijonų žmonių moka ją kaip antrąją kalbą.
Vokiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų kalbų grupei. Lingvistų skaičiavimais vokiečių kalboje yra apie 50 tarmių, kurios skirstomos į tris grupes. Šiuolaikinės literatūrinės vokiečių kalbos pagrindu tapo aukštaičių ir vidurio vokiečių tarmės.
Gražus, bet truputį sudėtingas, gotikinis šriftas mums žinomas labiausiai taip pat dėl vokiečių kalbos. Tai suprantama: juk šis šriftas buvo naudojamas net iki praėjusio amžiaus pradžios, prasidėjus reformoms.
Tačiau reformos vykdomos ir iki šiol 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo įstatymas, kuriuo buvo panaikintos 87 iš 212 ortografijos taisyklių.
O iš 52 skyrybos taisyklių liko tik 12. Taigi kablelius dabar galima rašyti, remiantis greičiausiai tuo, kaip pats girdi frazę, nei rimtomis gramatikos taisyklėmis.
Informacija apie nyderlandų kalbą
Nyderlandų kalba tai Nyderlandų, Nyderlandų Antilų salų, Surinamo ir Arubos oficialioji kalba ir viena iš trijų Belgijos oficialiųjų kalbų.
Nyderlandų kalba taip pat vadinama olandų arba flamandų kalba, tačiau iš tikrųjų tai tik įvairiuose regionuose susiformavusių nyderlandų kalbos tarmių grupių pavadinimai.
Olandija tai Nyderlandų sritis, o Flandriją sudaro penkios Belgijos provincijos, kurių gyventojai kalba nyderlandų kalba. Nyderlandų kalba kartu su vokiečių kalba priklauso vakarų germanų kalbų grupei. Iš šios grupės kalbų olandų kalba yra artimiausia žemaičių vokiečių kalbai, o iki XVI-ojo amžiaus šios teritorijos tarmės buvo laikomos žemaičių vokiečių kalbos tarmėmis.
Nyderlandų kalbos formavimuisi turėjo įtakos prancūzų, vokiečių ir anglų kalbos. Leksikos atžvilgiu nyderlandų kalba taip pat turėjo įtakos kitoms kalboms, ypač terminologijoje, susijusioje su laivininkyste, hidrotechninių įrenginių statyba ir žemės ūkio veikla.
Nyderlandų kalba kalba daugiau kaip 22 milijonai žmonių, iš kurių 16 milijonų gyvena Nyderlanduose. Daugiau kaip 5 milijonai žmonių šiaurės Belgijoje ir šiaurės vakarų Prancūzijoje kalba flamandų kalba, kuri iš esmės yra nyderlandų kalbos dialektas, nors kartais ji laikoma atskira kalba. Nyderlandų ir belgų kilmės imigrantų dalis JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje iki šiol vartoja nyderlandų (olandų) kalbą dažniausiai kasdieniam bendravimui. Olandų kalbą dar moka kai kurie pagyvenę Indonezijos žmonės. PAR ir Namibijoje yra paplitęs afrikaans dialektas, kurį laiko gimtuoju olandų, vokiečių ir prancūzų hugenotų palikuonys ir daugiau kaip 4 milijonai būrų afrikiečių kilmės spalvotų gyventojų iš mišrių šeimų.
Net iki 1925 metų afrikaans dialektas buvo laikomas nyderlandų kalbos dialektu. Anksčiau nyderlandų kalbos pagrindu buvo vartojamos kreolų kalbos, pavyzdžiui, Virginijos salose, Indonezijoje, Gajanoje, Puerto Rike ir Šri Lankoje.
Šiuo metu šios kalbos praktiškai nebevartojamos. Šiandien Indonezijoje ir Suriname taip pat vartojamos kreolų kalbos, kuriose yra olandų dialektų elementų. Kadangi Nyderlandų kalba pasižymi didele dialektų gausa (tik Flandrijoje jų yra apie 2500), tapo labai aktualu nustatyti kalbos standartą. Švietimo srityje, žiniasklaidoje ir valstybės įstaigose vartojama visuotinė nyderlandų kalba (AN, Algemeen Nederlands) Nyderlandų kalbų sąjungos patvirtinta nyderlandų kalbos oficialioji versija.
Informacija apie norvegų kalbą
Specialistų vertinimais norvegų kalba unikalus lingvistikos reiškinys. 4,5 milijono gyventojų šalyje yra dvi oficialios kalbos, kurios pagal įvairiausius lingvistinius parametrus yra labai panašios ir turi panašų žodyną.
Pačioje Norvegijoje tikriausiai sunku būtų rasti profesorių ar filologijos specialistą, kuris taip gerai mokėtų abi oficialiąsias kalbas: danų-norvegų (bokmål, bukmolas, pažodžiui knygų kalba) ir naująją norvegų (nynorsk, nynošk, pažodžiui naujoji norvegų kalba), kad galėtų parašyti straipsnį, ne karto neatsivertęs žodyno.
Daugelis laikraščių, knygų ir straipsnių Norvegijoje parašyti bukmolu arba anglų kalba, daugelyje radijo stočių ir televizijoje taip pat kalbama bukmolu. Šias dvi kalbas kartais net sunku atskirti. Tačiau skirtumų yra. Danų-norvegų kalbos (bukmolo) pagrindą sudaro danų literatūra, tačiau ir jai turėjo įtakos šnekamoji norvegų kalba. 88% gyventojų, t.y. beveik keturi milijonai žmonių, laiko bukmolą pirmąja kalba.
Naujosios norvegų kalbos (nynošk) pagrindą sudaro senesni norvegų kalbos dialektai ir senoji skandinavų kalba, nors pastaruoju metu nynoško žodyną papildė bukmole vartojami užsienio kalbų žodžiai. 12% žmonių laiko naująją norvegų kalbą savo gimtąja, t.y. apie 500 000 žmonių, daugelis kurių gyvena šalies vakarinėje dalyje. Iškyla klausimas, ar korektiška vadinti bukmolą ir nynošk dviem skirtingomis kalbomis, užuot kalbėjus apie dvi tos pačios norvegų kalbos formas. Abu variantai atspindi tą pačią kultūrą, nors nynošk dažniau siejamas su pakrantės rajonų gyventojų kultūra.
Trečioji oficialioji kalba Norvegijoje buvo samių. Šia kalba kalba apie 20 tūkstančių samių, kurie gyvena Norvegijos šiaurės regionuose. Vertėtų pažymėti, jog dialektai Norvegijoje labai aukštai vertinami. 98% gyventojų, įskaitant visų laipsnių tarnautojus, kalba vietiniu dialektu.
Garsūs politikai, mokslo ir kultūros veikėjai panorėjus gali oficialiai kalbėti savo dialektu. Tik Karališkoji šeima negali sau leisti taip laisvai pasirodyti.
Norvegų kalbos dialektai skirstomi pagal regionus: vakarų, šiaurės, rytų norvegų ir Trondelago dialektai. Žinoma, užsieniečiui šiuolaikinė kalbinė situacija Norvegijoje gali atrodyti chaotiška. Tai galima paaiškinti Norvegijos teritorijos geografiniu susiskaidymu ir tuo, kad skandinavų kalbų formavimuisi turėjo įtakos dažnas sienų tarp šalių nustatymas per visą Skandinavijos istorijos laikotarpį. Būtent dėl tarpusavio įtakos norvegų, švedų ir danų kalbos lingvistikos požiūriu yra labai panašios. Tačiau specialistai pataria mokytis pasirinkti bukmolą, knygų kalbą, kadangi nynošk yra labiau priklausomas nuo konkrečių regionų dialektų, kurie labai skiriasi dėl daugelio Norvegijos rajonų kai kurios geografinės izoliacijos.
Informacija apie lenkų kalbą
Lenkų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų slavų kalbų grupei. Lenkiškai kalba apie 50 milijonų žmonių, daugelis jų gyvena, žinoma, Lenkijoje, tačiau nemažai lenkų gyvena ir JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Austrijoje, Rumunijoje, NVS šalyse, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Lenkų kalboje yra 5 pagrindinės tarmės: Didžiosios Lenkijos, Mažosios Lenkijos, Mazoviecko, Silezijos, kašubų (labiausiai izoliuota tarmė). Laikoma, kad jos vystymuisi didelę įtaką turėjo prancūzų, italų, vokiečių ir rusų kalbos, o pastaruoju metu labiausiai pastebima anglų kalbos įtaka. Tikriausiai daugeliui yra žinoma vienas lenkų kalbai būdingas ypatumas beveik visuose žodžiuose kirčiuojamas paskutinis skiemuo.
Informacija apie turkų kalbą
Turkų kalba Turkijos, Kipro Respublikos, Šiaurės Kipro Turkų Respublikos ir kai kurių Makedonijos regionų oficialioji kalba. Didelė emigracijos banga atnešė turkų kalbą kartu su žmonėmis iki pačių toliausių taškų Europos vakarų ir šiaurinėje dalyse (pirmiausia kalba pasiekė Vokietiją), nekalbant apie tai, kad ši kalba yra pakankamai paplitusi Rumunijoje, Azerbaidžane, Sirijoje, Irake, Graikijoje. Iš viso pasaulyje turkiškai kalba apie 80 milijonų žmonių.
Įdomiai vystėsi tiurkų kalbų ogūzų grupei priklausanti turkų kalba. Iki X-ojo amžiaus ogūzai gyveno Vidurio Azijoje, iš kur juos išstūmė uigūrų gentys. Vėliau didžiulę įtaką jų kalbai turėjo arabų ir persų kalbos. Iki XX-ojo amžiaus egzistavo literatūrinė osmanų kalba, kurios pagrindą sudarė arabų kalbos abėcėlė ir kuri labai skyrėsi nuo šnekamosios kalbos. XIX-ojo amžiaus pabaigoje XX-ojo amžiaus pradžioje pantiurkai ir jaunieji turkai aktyviai propagavo kalbos valymą nuo skolinių ir jiems pavyko nemažai pasiekti. Pastarojo amžiaus 30-aisiais metais užsienio kalbų žodžiai buvo aktyviai keičiami tikraisiais turkų sinonimais šis procesas vyksta iki šiol. Tačiau Turkija taip pat dalyvauja globalizacijos procese, todėl mažai tikėtina, kad pavyks sustabdyti anglicizmų ir galicizmų įsiskverbimą į turkų kalbą.
Senovės rytų turkai rašė rytų runomis, islamą priėmę ogūzai kartu su runomis perėmė ir arabų raštą, o nuo 1928 metų turkų kalboje naudojamas pagal ją pritaikytas lotynų abėcėlės variantas iš 29 raidžių.
Šiuolaikinėje turkų kalboje yra dvi pagrindinės dialektų grupės vakarų ir rytų. O literatūrinės turkų kalbos pagrindu tapo Stambulo dialektas.
Informacija apie suomių kalbą
Suomių kalba tai fino-ugrų kalbų grupės Pabaltijo finų kalbų šakai priklausanti kalba, paplitusi Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Norvegijoje, Rusijoje. Ja kalba 6 milijonai žmonių. Suomių kalba Suomijos oficialioji kalba. Švedijoje suomių kalba turi oficialų tautinės mažumos kalbos statusą (tiek standartinės suomių kalbos forma, tiek meankieli Švedijos srityje Tornedalen kalbamas suomių kalbos dialektas). Gimtąja kalba kalbančių ir kompaktiškai gyvenančių suomių grupių yra ir Rusijoje (pirmiausia Karelijoje), Estijoje ir Norvegijoje. Suomių emigrantų grupių yra JAV ir Kanadoje, tačiau jaunosios kartos dažniausiai pasirenka anglų kalbą.
Tradiciškai suomių kalba skirstoma į septynis dialektus. Suomių kalbos dialektų klasifikacijos pagal lingvistinius požymius pagrindą sudaro jų genetinis ryšys su Pabaltijo suomių (häme, suomių ir savo genčių) trijų etninių grupių senosiomis kalbomis. Pabaltijo suomių kalbų pagrindu buvo senoji Pabaltijo suomių kalba, kuri turėjo tris dialektus: šiaurės, pietų ir rytų. Apie mūsų eros pirmąjį amžių Pabaltijo suomių kalbos atsiskyrė, tačiau jų tarpusavio įtaka išliko. Suomių kalba laikoma gana sunkia kalba, studijuojant ir verčiant tiek Rusijoje, tiek Europoje ir Amerikoje, t.y. šalyse, kuriose kalbama indoeuropiečių, o ne fino-ugrų kalbomis. Pagrindinė priežastis tai dideli fino-ugrų ir indoeuropiečių kalbų struktūriniai skirtumai ir balsių ilgumas ir seka.
Taip pat yra žinoma nuomonė apie sunkumus, iškylančius verčiant suomių eilėraščius. Kadangi suomių žodžiai yra per ilgi, juos verčiant labai sunku išlaikyti eilėdarą. Pavyzdžiui, vienos žinomos suomių nacionalinės epinės poemos Kalevala originalo vienoje eilutėje dažniausiai yra 2-3 žodžiai, o vertime nuo 3 iki 5 ir daugiau. Suomių kalbos vystymuisi turėjo įtakos ir kitos kalbos be senųjų fino-ugrų žodžių suomių leksikoje yra skolinių iš slavų ir germanų kalbų.
Informacija apie prancūzų kalbą
Prancūzų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos romėnų kalbų grupei. Jos atsiradimui turėjo įtakos liaudies lotynų kalbos evoliucija. Nuo XVII-XVIII-ojo amžiaus prancūzų kalba tampa tarptautine ir šiandien yra oficialioji kalba 29 pasaulio šalyse. Prancūziškai kalba apie 270 milijonų žmonių. Ši kalba labiausiai paplitusi Prancūzijoje, Belgijoje, Kanadoje ir Šveicarijoje. Ja kalbama Afrikos šalyse, Prancūzijos Gvianos teritorijoje, kai kuriose Azijos šalyse, Luizianos valstijoje (JAV). Tai viena iš oficialių ir darbinių JTO kalbų. Kaip ir kitos kalbos, prancūzų kalba skirstoma į tarmes: Valonijos, Puatjė, Normandijos, Pikardijos, Īle-de-France, Lotaringijos ir Burgundijos.
Prancūzų kalbos žodyne yra daug iš kitų kalbų paskolintų žodžių. Tačiau nepaisant to, ji taip pat turėjo įtakos daugeliui Europos kalbų.
Informacija apie čekų kalbą
Čekų kalba viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų ir Čekijos oficialioji kalba. Čekiškai kalba daugiau kaip 12 milijonų žmonių, gyvenančių Čekijos, Moravijos, Slovakijos teritorijoje, Silezijos dalyje ir Kanadoje, Austrijoje, JAV ir kitose šalyse. Čekų kalboje yra 4 dialektų grupės: 1) sileziečių; 2) čekų; 3) moravų-slovakų; 4) moravų. Čekų raštą sudaro lotynų abėcėlė, diakritiniai ženklai (specifiniams čekų garsams žymėti) ir vienas digrafas.
Čekų kalba priklauso vakarinei slavų kalbų grupei, todėl yra labai artima rusų, baltarusių ir ukrainiečių kalboms. Tačiau pagal tarimą daugelis žodžių ir išsireiškimų čekų kalboje turi visiškai kitokią reikšmę ir prasmę. Buvusioje Čekoslovakijoje rusų kalba buvo laikoma užsienio kalba ir buvo dėstoma bendrojo lavinimo mokyklose, kaip antroji užsienio kalba. Todėl dažniausiai vidutinis čekas rusų kalbą moka nelabai gerai ar net visai jos nemoka.
Informacija apie švedų kalbą
Švedų kalba Alandų salų (vienintelė oficialioji kalba), Švedijos, Suomijos oficialioji kalba ir viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų. Paskutiniais duomenimis, švediškai kalba apie 10 milijonų žmonių. Švedų kalba priklauso germanų kalbų grupės skandinavų kalbų atšakai. Visos Skandinavijos kalbos išsivystė iš senosios skandinavų kalbos. Tam tikru laikotarpiu jas stipriai veikė žemaičių vokiečių kalba. XIV-ame amžiuje švedų kalba pradėjo formuotis kaip savarankiška kalba.
Švedų kalba turi didelę dialektų įvairovę, tačiau pagrindiniai yra penki dialektai: gotų, svėjų, Norlando, rytų švedų ir Gotlando.
Informacija apie estų kalbą
Estų kalba priklauso fino-ugrų kalbų šeimos Pabaltijo finų kalbų grupei. Tai yra Estijos ir Europos Sąjungos oficialioji kalba. Estiškai kalba apie 1,1 milijono žmonių, daugelis jų gyvena Estijoje, taip pat Latvijoje, Ukrainoje ir Rusijoje. Šiuolaikinėje literatūrinėje kalboje yra 3 pagrindiniai dialektai: šiaurės rytų pakrantės, šiaurės estų ir pietų estų. Estų kalba pradeda vystytis XII-XIII amžiuje. Nuo XVI-ojo amžiaus šiaurės estų ir pietų estų dialektų pagrindu buvo naudojamos dvi literatūrinės kalbos. Estų kalbos leksikoje yra senųjų fino-ugrų, Pabaltijo suomių ir estų žodžių, taip pat skolinių iš slavų, senųjų baltų ir germanų kalbų.
|
