|
Kilmininkas
Kilmininkas tikrai turi ryšį su vardininku ir su galininku. Tai matome, kai reikia vartoti neiginio kilmininką, teiginio galininką, kai reikia dalies kilmininko.
Pirmiausia pakalbėsime apie neigimą. Jeigu tariniu eina veiksmažodis būti, tai neiginys būtinai paverčia vardininką kilmininku: Tėvas yra namie ir Tėvo nėra namie.
Jeigu tariniu eina bet koks kitas veiksmažodis, neiginys paprastai neturi galios: Tėvas sėdi namie ir Tėvas nesėdi namie. Nemaža tokių atvejų, kai su neiginiu galima vardininką ir kilmininką vartoti sinonimiškai. Taip yra tuomet, kai sakinio loginis subjektas reiškiamas naudininku: Ar neliko ir man koks kąsnelis(kokio kąsnelio)? Kad muitininkams nekiltų įtarimas (įtarimo), dėžes apšlakstydavo kvepalais. Žaidėjams žadėtas milijonas (žadėto milijono) taip ir neatsirado.
Galininkas, tiesiogiai valdomas neigiamo veiksmažodžio, visada virsta kilmininku:
Nesakysiu tau žodžių gražių, nerašysiu tau laiškų.
Jeigu galininkas gali būti susijęs sintaksiniais ryšiais ir su teigiamąja tarinio dalimi (bendratimi), galima dvejopa interpretacija neiginio kilmininkas su galininku vartojami sinonimiškai, variantą renkamės, norėdami paryškinti vieną iš dviejų galimų sintaksinių ryšių: Šiame straipsnyje nebuvo siekiama apžvelgti metodų ir formų esmę (esmės), jų panaudojimo būdus (būdų). Mes tiesiog neturim teisės išleisti menkavertę produkciją (menkavertės produkcijos). Ilgą laiką nesisekė užmegzti bent šiokį tokį bendradarbiavimą (=bent šiokio tokio bendradarbiavimo). Čia nė iš tolo nesikėsinama nuplėšti karūną (karūnos).
Kilmininkas pakeičia vardininką neapibrėžtą kiekį (tam tikrą dalį) rodančiuose sakiniuose: Sugauname tokių žuvų, kad ir du vyrai nepakelia. Plg. dar: Atvežė jau ir mūsų gyvūnus (visus, kurių prašėme) ir Pilnas namas įvairių gyvūnų.
Tokie patys kilmininko santykiai ir su objekto galininku: Nupirkau visas lėles ir Nupirkau dukrai lėlių. Virdavom morkų, ropių, kepdavom bulvių.
Pagrindinės kilmininko reikšmės yra dvi pažyminio (nusakomasis kilmininkas) ir papildinio (objekto kilmininkas).
1. Nusakomasis kilmininkas, einantis pažyminiu. Žymėti ypatybę yra pagrindinė tokio kilmininko paskirtis, o ypatybės gali būti labai įvairios: 1) ypatybė pagal priklausymą kam nors: Miškas kvepėjo kaip pirmas pavasario lietus; 2) ypatybė pagal medžiagą, iš kurios kas padaryta: Vilnos megztukas, lino kelnės puošė tą merginą; 3) kilmininkas žymi daikto paskirtį: kiaulių tvartas, miltų maišas, batų dėžutė, batų tepalas, akių lašai (kam kas skiriama gali žymėti ir naudininkas. Todėl jis yra šio kilmininko sinonimas: lašai akims, maišas miltams, dėžutė batams. Tačiau geriau drabužių spinta, negu spinta drabužiams; 4) vardo kilmininkas: Už trijų kilometrų nuo Lenkimų kaimo, palei Darbėnų vieškelį buvo mažas Žemytės kaimelis; 5) kilmininkas dažnai eina su tos pačios šaknies daiktavardžiais ir atlieka stiprinamąjį vaidmenį: dienų dienas, naktų naktis, metų metus turbūt priklauso bendrai kartojimo sričiai, panašiai kaip būdiniai bėgte bėgo, nešte nešė, kaip būdvardžių kilmininkai naujų naujausias, gražių gražiausias arba naujut naujutėlis, mažut mažutėlis ir kt.
2. Valdomasis kilmininkas priklauso nuo veiksmažodžių. Yra veiksmažodžių grupė, reikalaujanti kilmininko: bijoti, gailėti(s), gedėti, griebtis, ieškoti, ilgėtis, imtis, laikytis, laukti, norėti, netekti, pabūgti, reikalauti, reikėti, saugotis, siekti, tikėtis, trūkti, vengti ir kt.
Panašiai kilmininką valdo ir kai kurie būdvardžiai, pvz.: vertas pagarbos, pilnas vandens, kupinas pasitenkinimo, skolingas pinigų, turtingas patarimų ir kt.
Kilmininko (kaip naudininko ir galininko) klaidų pasitaiko ir dėl jo reikšmės iškraipymo, netinkamo vartojimo, svetimų kalbų įtakos. Veiksmažodis prieiti norminėje kalboje tinka dviejose konstrukcijose: prieiti liepto galą ir prieiti prie liepto galo; prieiti prie tvoros ir prieiti tvorą. Todėl ir netinka vienas kilmininkas: Mes priėjome išvados (=prie išvados, išvadą). Lietuva pasiekė tikro valstybingumo (=tikrą valstybingumą). Vaikai patys prisišaukė nelaimės (=nelaimę). Reikalaukime direktoriaus (=iš rektoriaus), kad jis tą įmonę sutvarkytų.
Parengė lietuvių kalbos redaktorė Genutė Misevičienė
|
