|
Vardininko vartojimo klaidos
Vardininkas reiškia veikėją (asmenį ar daiktą): Auditoriai atliko 165 patikrinimus. Durys girgždėjo. Sauliukas sėdėjo ant akmens ir dainavo. Austėjai labai patiko vaidinimas.
Vardininkas yra vartojamas tarinio vardine dalimi: Pasakyk savo valdovui, kad aš esu lietuvis (V. Krėvė).
Sutapęs su kitais žodžiais, o tai dažniausiai yra įvardžiai ir skaitvardžiai, žymi aplinkybes:
a) laiko aplinkybę: Kas vasarą Lapinas ganė gyvulius (V. Krėvė). Jau penkiolikti metai veikia mūsų įmonė.
b) vietos aplinkybę: Kas žingsnis pamatysi vis naujų augalų. Ilgio matų pavadinimai su skaitvardžiais žymi atstumą: Kelio įrengimo darbai atliekami nedideliame kelio ruože, keli kilometrai.
Neveikiamosios rūšies sakiniuose vardininkas reiškia veikiamąjį objektą: Vadovas giria darbuotoją ir Darbuotojas yra giriamas vadovo. Taigi sukeičiami žodžių vaidmenys sakinyje. Darbuotojas reiškia veikiamąjį objektą.
Objekto vardininkas tam tikromis aplinkybėmis yra galininko sinonimas, bet ne klaida.
Beasmeniuose sakiniuose vardininkas galininko atitikmuo yra ne klaida, plg. Man skauda koja ir Koją man skaudą.
Vardininkas yra galininko sinonimas ir reiškiant laiką: Kas vasara (vasarą) atostogaujame Palangoje. Kas žiema (žiemą) turime atsiskaityti akcininkams.
Vardininkui ir galininkui labai būdingas apibrėžtumas. Jeigu sakoma Pienas prisvilo, tai yra žinoma, koks pienas ir kur, nes apskritai visas pasaulio pienas negalėjo prisvilti. Apibrėžiamoji reikšmė būdinga ir galininkui: Iš valstybės biudžeto skyrė lėšas (ar tikrai visas lėšas?) ir plg. Iš valstybės biudžeto skyrė lėšų (tam tikrą jų dalį). Matome, kad neapibrėžtoji reikšmė netinka nei vardininkui, nei galininkui, jų vietoje reikia vartoti kilmininką: Yra pritariantys (= pritariančių) nutraukti pasitarimą. Ar šitai priemonei jau yra pinigai (=pinigų)? Prie airiškos kavos patiekiamas šaltas vanduo (= patiekiame šalto vandens), o prie indiškos grietinėlę (= grietinėlės).
Dažnai klaidų daroma ne dėl paties vardininko vartojimo, o todėl, kad nepaisoma veiksmažodžio valdomo linksnio. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, plg.: Lietuvių kultūrą (= kultūrai) atstovaujama menkai.
Apibendrinant galima nurodyti tik dvi vardininko klaidas: 1) noras vartoti vietoj šauksmininko ir 2) vartojamas ten, kur reikia dalies kilmininko, t. y., kur reikia neapibrėžtumo, nekonkretumo.
Parengė lietuvių kalbos redaktorė Genutė Misevičienė
|
