|
Barbarizmai
Barbarizmai yra svetimi, nereikalingi žodžiai, atėję į kalbą įvairiais keliais ir iš kitų kalbų, ir iš tarmių. Jiems randame savų pakaitų.
Daugiausia barbarizmų atėjo iš slavų kalbų: neboti (= nepaisyti, nebijoti), parėdymas (= nurodymas), kolioti (= plūsti, keikti, koneveikti), plyta, plytelė (= viryklė, krosnelė), ilgalaikiai (= ilgai), nakleika (= lipdukas), savistovus (= savarankiškas), ukolas (= dūris, injekcija), bagotas (= turtingas).
Žmogus, bent kiek mokantis lotynų kalbą, nevartotų tokių žodžių junginių: amoralus nusižengimas, servisinis aptarnavimas, svarbiausias prioritetas ir kt.
Dabar daug barbarizmų plūsta iš Vakarų ypač iš anglų kalbos. Ypač madinga tapo angliškai pavadinti įmonę ar muzikos grupę. Jeigu ir pastebime, kad kai kurių sričių kalboje toleruojami kaimynų kalbose vartojami žodžiai, tai bandome juos laikyti tarptautiniais žodžiais, nors dažniausiai jie nėra tokie. Ar reikia vartoti žodžius menedžmentas, menedžeris, jeigu prieškario Lietuvoje buvo sukurtas puikus žodis vadyba, o dabar pasiūlytas neblogas naujadaras vadybininkas? Kodėl vietoj nekaitomo šou neįprantame vartoti tikslesnių žodžių: renginys, reginys, koncertas, spektaklis, vaidinimas? Kur dingo stovėjimo aikštelės, kodėl pridygo parkingų, parkavimo vietų? Kodėl parkuojame automobilius, ar jau nebegalime tiesiog pastatyti? Niekaip negalime atsikratyti angliškų žodžių su dėmeniu -menas: biznesmenas (= verslininkas), šoumenas (= renginių vedėjas, vadovas, organizatorius). Ypač daug naujų svetimybių pradėjome vartoti su naujais buities daiktais, drabužiais, maisto produktais: čipsai (= traškučiai), miusliai (= dribsniai, javainiai), pampersai (= sauskelnės), popkornai (= spragėsiai), puzlis ar puzlė (= dėlionė). Angliškai be reikalo pavadinta daug naujesnių sportinių žaidimų ir sporto inventoriaus: dartas, dartsas (= smiginis, smigis), pleiofai (= atkrintamosios rungtynės, varžybos), serfingas (= banglentė), skeiteris (= riedutininkas, riedlentininkas). Vartojame ir kitokių nereikalingų pavadinimų ir žodžių ar jų junginių: barteriniai mainai (= natūriniai (prekių) mainai), impičmentas (= apkalta), turėti gerą laiką (= nesijaudinti, gerai jaustis).
Dažniausi barbarizmai yra daiktavardžiai: baranka (= riestainis), barchatas (= aksomas), blicas (= blykstė), britva (= skustuvas; skutimosi peiliukas), dratas (= viela), fara (= žibintas), kleckai (= kukuliai), tapkės (= šlepetės, šliurės), tomatai (= pomidorai), baba, babytė (= senelė, močiutė), diedukas, bočelis (= senelis), dėdina (= dėdienė), švogeris (= svainis), pletkai (= apkalbos, paskalos).
Kur kas mažiau būdvardžių ir jų vedinių: biednas (= neturtingas, skurdus; netinkami ir vediniai biednumas, biednystė, biedniokas, biednuomenė, biednai), durnas (= kvailas, kvaišas, negudrus; netinka ir durnumas, durnystė, durnius, durninti, durniuoti, durnai), kūdas (= liesas; netinka ir kūdumas, (su)kūsti, (su)kūdinti), ryžas (= rusvas, ručkis, rusvaplaukis).
Yra barbarizmų veiksmažodžių ir jų vedinių: rūgoti (= barti, keikti), tušinti (= troškinti), o tušintuvas (= troškintuvas), ženytis (= vesti (apie vaikiną), tekėti (apie merginą), tuoktis, kurti šeimą (abiem), o ženatvė (= vedimas arba tekėjimas; vedybos, santuoka), ženotas (= vedęs arba ištekėjusi), ženoti (= susituokę).
Nevartotini ir įvairūs nekaitomi žodžiai: apart (= be, kartais išskyrus), jaunimo ypač mėgstamas jo (= taip), nu (=na), vot, ot (= štai).
Daugelis lietuvių rašydami arba viešai kalbėdami barbarizmų vengia, nes juos pakankamai pažįsta ir vertina kaip neabejotinus kalbos teršalus, o kiek dažniau pavartoja tik buityje arba iš įpratimo, arba kad barbarizmas kartais trumpesnis, patogesnis.
Dažnai vartojami barbarizmai pavojingi ne tik ir ne tiek patys savaime, bet labiausiai todėl, kad jie yra netinkami mūsų kalbai, neatitinka žodžių sandaros ir darybos taisyklių. Anglų kalba čia mums joks pavyzdys: ji nuo seno lengvai pasisavina visokiausias svetimybes.
Šiuos ir daugiau nevartotinų žodžių, jų junginių ir kitų kalbos klaidų rasite Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje (http://www.vlkk.lt/lt/klaidos) esančiame Didžiųjų kalbos klaidų sąraše (jis patvirtintas 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68; Žin., 1998, Nr. 18-445). Tai vienas žinomiausių Kalbos komisijos nutarimų. Darantys tokių klaidų ir nesilaikantys kitų VLKK nutarimų, rizikuoja būti nubausti Valstybinės kalbos inspekcijos 300 600 litų bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Aldona Paulauskienė yra rašiusi, kad tais atvejais, kai svetimas žodis stumia iš kalbos savąjį, reikia paskelbti, kad jis nevartotinas barbarizmas ir griežtai taisyti, pvz.: baksas doleris, vojažas kelionė ir kt. Jei skolinys yra kurios nors mokslo ar verslo srities terminas, būtina ieškoti jam tinkamų pakaitų, kurti kalbos dėsnius atitinkančius naujadarus, pvz.: dileris prekybos agentas, taimeris laikmatis ir kt. Jei nerandame vienžodžio atitikmens, nereikia bijoti ir dvižodžių terminų.
Parengė lietuvių kalbos redaktorė Genutė Misevičienė
|
