|
Neigiamųjų žodžių vartosena lietuvių kalboje
Teigimas yra ko nors tiesioginis tvirtinimas, o neigimas specifinis tvirtinimas priešingo dalyko ar vieno dalyko supriešinimas su kitu. Kadangi teigti ką nors pranešant įprasčiausia, tai teigiamajam sakiniui nereikia jokių specialių rodiklių, o neigiamajam jie jau reikalingi, rašoma Vito Labučio Lietuvių kalbos sintaksėje (1998, p. 121).
Neigimas lietuvių kalboje reiškiamas dalelytėmis ne, nebe (jos vartojamos ir kaip priešdėliai), nė, nei, neigiamaisiais įvardžiais ir prieveiksmiais su dėmeniu nie- (niekas, niekur, niekaip, niekuomet), įvardžiais su dalelyte nė (nė vienas, nė koks), prieveiksmiu nė kiek, įvardžiu joks (gali būti ir su dalelyte nė). Pagrindinė iš jų yra dalelytė ne. Ji gali būti rašoma prie bet kurio reikšminio sakinio žodžio, pvz.: Vedėjas vakar nenupirko popieriaus; Ne vedėjas (o sekretorė) vakar nupirko popieriaus', Vedėjas ne vakar (o šiandien) nupirko popieriaus; Vedėjas vakar nupirko ne popieriaus (o rašiklių). Gramatikos specialistai neigiamaisiais laiko tuos sakinius, kurių neigiamas yra tik tarinys, pvz.: Atsakymo nesugeba pateikti niekas; Tuo metu nežinojome, kad ties Sõmeru prasidėjo kelio remonto darbai.
Dalelytė nebe rodo užsitęsusio veiksmo ar būsenos neigimą, pvz., Aš jau nebematau (ilgą laiką mačiau).
Neiginys ne gali būti vartojamas atskiru sakiniu kaip atsakymas, pvz.: Ar grįši šiandien? Ne (negrįšiu); Ar negrįši šiandien? Ne (negrįšiu). Teigiamas klausimas dalelyte ne paneigiamas, o neigiamas patvirtinamas. Lietuvių kalba skiriasi nuo daugelio kalbų tuo, kad dvi ar kelios neigimo priemonės nepaverčia sakinio teigiamuoju. Atvirkščiai taip sustiprinamas, pabrėžiamas neigimas.
Bendrinės kalbos norma: dalelytė nė vartojama kartiniam neigimui reikšti prieš tarinį ar kitas sakinio dalis, pvz.: Nebuvo nė vieno pažeidimo; Direktorius nė nematė to įsakymo.
Jungtukai nei..., nei... vartojami po neigiamo veiksmažodžio prieš vienarūšes sakinio dalis, pvz.: Jis nebijo nei Dievo, nei velnio; Tokių dažų neišblukina nei saulė, nei lietus, nei sniegas.
Jungtukas nei..., nei... vartojamas ir prieš teigiamus veiksmažodžius, pvz., Nei įdeda, nei išima; Nei tu manęs klausk, nei aš tau pasakysiu. Šiuose sakiniuose tai pagrindinė neigimo raiškos priemonė.
Tik retkarčiais šis jungtukas vartojamas prieš neigiamus veiksmažodžius vienarūšius tarinius ar sudėtinio sakinio dėmenis, pvz., Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda (plg.: Nei darbas jam besiseka, nei valgis lenda).
Įvardžiai ir prieveiksmiai, turintys ir apibendrinamąją reikšmę, vartojami sakiniuose su neigiamu tariniu ir pabrėžia neigimą, pvz.: Kodėl mama nieko neturi?; Vadybininkas niekam to nepasakojo; Šiandien su niekuo nekalbėjau; Ponia nemoka jokio darbelio; Ataskaitoje nebuvo nė vienos klaidelės; Niekada jis neišmoks suomiškai; Niekaip nesugalvojau, kaip įstatyti duris.
Lietuvių kalboje viename sakinyje gali būti vartojami net keli skirtingi neigiamieji žodžiai, pvz., Niekas niekada niekam nieko apie tai nepasakojo.
Kai neiginys ne- kartojamas prie abiejų sudėtinio tarinio dėmenų, turime dvigubą neigimą: juo reiškiamas kategoriškas teigimas su privalėjimo, būtinumo, neišvengiamumo reikšmės atspalviais, pvz.: Neturėjau pagrindo juo netikėti; Jis nemoka nedirbti visą laiką juda kruta.
Neigimo reikšmės neturi retorinių klausimų neiginys. Tokie sakiniai dažniausiai yra šaukiamieji, pvz.: Kas nenorėtų pakeliauti po pasaulį! (plg.: Visi norėtų pakeliauti po pasaulį); Kam nereikalingi pinigai? (plg.: Pinigai reikalingi visiems); Argi jūs to nežinojot? (plg.: Jūs turėjote žinoti); Ar tik neapsijuoksi taip sakydamas? (plg.: Gali apsijuokti taip sakydamas); Tokiais sakiniais klausiama tikintis teigiamo atsakymo.
Liepimą reiškiančiuose klausiamosios formos sakiniuose neigimo reikšmės neiginys ne- neturi, pvz.: Ar neužsičiaupsi?! (plg.: Užsičiaupk!); Ar nežinojai, kad taip baigsis?! (plg.: Žinojai, kad taip baigsis!).
Kai kurie sakiniai su neigiamos reikšmės veiksmažodžiais bendrinėje kalboje laikomi klaidingais, pvz., šalutiniai nuolaidos sakiniai: Kur nepažvelgsi (=Kur pažvelgsi), visur balta; arba šalutiniai laiko sakiniai su jungtukais kol, iki, ligi: Jis tol mušė senį, kol tas nepradėjo (=kol tas pradėjo) šaukti (žr. KPP2, p. 164-165). Čia įžvelgiama rusų kalbos įtaka.
Dar kartą pabrėžtina, kad kelios skirtingos neigimo priemonės nepaverčia neigiamojo sakinio teigiamuoju.
Parengė lietuvių kalbos redaktorė Genutė Misevičienė pagal E. Valiulytės straipsnį Neigiamųjų žodžių vartosena lietuvių kalboje (GK, 2001/6)
|
