Kalbos kultūra
 
Apie mus
Vertimo paslaugos
Mūsų klientai
Kokybės užtikrinimas
Vertimo resursai
Kontaktai
Šeimos studija
Ambicio
Sertifikatas

 

 

Semantizmai

Semantizmas yra savas žodis, tam tikruose kontekstuose pavartojamas svetima, anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka. Svetimos kalbos dažniausiai paveikia šalutines žodžio reikšmes, o pagrindinė reikšmė nepažeidžiama. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai kenkia kalbos taisyklingumui.

Vis dar netinkamai pavartojami veiksmažodžiai imti (išimti, priimti), dėti(s), gautis, skaityti, vesti, žinoti, pasimesti.

Tinimą nuima (=pašalina, sumažina) vonelės su kaštonais.

Iš nusikaltėlių buvo išimti (=paimti, atimti) šautuvai.

Priėmusi vonią (=išsimaudžiusi) Marta išgeria arbatos.

Jelena visada užsidėdavo (=užsimaudavo) šiltas kojines.

Tai gaunasi (=susidaro) tūkstančio litų skola.

Ar Jūs skaitote (=manote), kad tai sąžininga?

Skaičiau, kad tas darbas vedamas (=vykdomas, vyksta).

Žinoti gimtąją (=mokėti) kalbą reikia kiekvienam.

Ir vėl jis pasimetė (=sutriko), kai jį užkalbino žurnalistas.

Niekaip negalime įsidėmėti, kad būdvardžiai pilnas, teisingas, vieningas ir jų vediniai, žodžiai matomai, tuo pačiu, eilė turėtų būti vartojami visiškai kitokiomis reikšmėmis, negu esame įpratę. Žinoma, nusižiūrėjome iš slavų kalbų, ir viską atliekame pilnai, teisingai, vieningai.

Palyginkime šiuos sakinius:

Pilnas kibiras pieno. Pilnos kišenės pinigų.

Reikia siekti pilnos (=visiškos) nepriklausomybės. Tai yra pilnai (=išsamiai) atliekamas tyrimas.

Pilnos (=visos) sudėties komitetas. Rezultatai buvo įvertinti pilnai (=įvertinti visi).

Pelnytas atlyginimas yra teisingas. Teisinga (t. y. nešališka) nuomonė yra gerbtina.

Pasirinkime teisingą (=tinkamą) kintamąjį. Neteisingai (=netaisyklingai) parašei tą žodį.

Vieninga tauta yra galinga. Tą dieną jie buvo vieningi ir siekė laisvės kartu.

Reikia sudėti vieningą (=bendrą) paveikslą. Įmonė vieningai (=bendrai) sprendžia problemas.

Paltą padėk matomai, kad nereikėtų ieškoti.

Matomai (=matyt, galbūt, turbūt) ji padėjo tą daiktą kitur.

Visi sustojo po tuo pačiu medžiu. Grįžome tą pačią dieną.

Jis įmetė 50 taškų ir tuo pačiu (=taip) tapo nugalėtoju.

Atsiras uogų ir tuo pačiu (=ir tuo pačiu) ir pinigų.

Pomidorus eilėmis sodina. Pirmoji kėdžių eilė teatre skirta svečiams.

Mes turime pasirašę eilę (=daug) autorinių sutarčių.

Po to nusikaltimo sekė dar visa eilė (=įvyko dar nemaža) kitų.

 

Nepainiokite YPAČ su YPATINGAI! Tai nėra semantizmai, tačiau labai dažnai šiedu žodžiai vartojami painiojant jų reikšmes. Atkreipkite dėmesį!

Skaitant įvairius tekstus dažnai už akies užkliūva nenorminė prieveiksmių ypač ir ypatingai vartosena. Nors šie palyginti dažnai vartojami žodžiai turi gana skirtingas reikšmes, tačiau nuolatos yra painiojami. Pvz.: Projektų vertinimo komisijoje turėtų būti įvairių sričių specialistų, ypatingai (=ypač) finansų ir aplinkosaugos. Ataskaitos, ypatingai (=ypač) projektų turinio, nėra analizuojamos. Mums reikia dar daug ko mokytis iš užsieniečių, ypatingai (=ypač) taupumo. Naujos specialybės, ypatingai (=ypač) Viešbučių vadyba, labai paklausios. Vakarais pasportuoti čia susirenka daug mėgėjų, ypatingai (=ypač) moterų.

Ką derėtų prisiminti, kad išvengtume tokių klaidų? Pirmiausia tai, kad prieveiksmis ypatingai reiškia „nepaprastai, išskirtinai“, o ypač – „labiausiai, daugiausia“ ir vartojamas tada, kai norima ką nors pabrėžti, išskirti. Žvilgterkime į keletą norminės aptariamųjų prieveiksmių vartosenos atvejų: Šiandieną ji atrodo ypatingai. Jis nuo pat pirmos klasės stengėsi gerai mokytis, ypač matematiką. Profesorius į jaunąjį kolegą pažvelgė ypatingai, su didele pagarba. Ji ypatingai nusišypsojo. Oro tarša, ypač didžiuosiuose miestuose, seniai viršija nustatytas normas. Įgyvendinant projektą ypač būtina atsižvelgti į vietos gyventojų nuomonę. Dar galima pridurti, kad mokslo, publicistikos kalboje dažnesnis prieveiksmis ypač, nes išskyrimu, pabrėžimu norima atkreipti skaitytojų dėmesį į vieną ar kitą faktą, reiškinį, detalę. Taigi svarbu skirti prieveiksmių ypač ir ypatingai reikšmes ir jų nepainioti.

Parengė lietuvių kalbos redaktorė Genutė Misevičienė