|
ŽODŽIŲ TVARKA SAKINYJE
Gali atrodyti, kad lietuvių kalbos sakinio žodžių tvarka visiškai laisva. Sakinį Mama nuprausė vaikus galima parašyti penkeriopai, ir visi variantai bus suprantami:
Mama nuprausė vaikus.
Nuprausė mama vaikus.
Vaikus mama nuprausė.
Nuprausė vaikus mama.
Vaikus nuprausė mama.
Lietuvių kalbos žodžių ryšį sakinyje rodo galūnės, todėl visus penkis variantus suprantame. Kai kalbant arba rašant reikia pasirinkti aiškiausią variantą, turime atsižvelgti į tai, kas klausytojui ar skaitytojui yra žinoma iš ankstesnio teksto. Jei aišku, kad yra mama ir norima pranešti, kad ji nuprausė vaikus, o ne ką kitą, žodžių tvarka būtų tokia: Mama nuprausė vaikus. Ir, priešingai, jei būtų žinoma, kad vaikai nuprausti, o rūpėtų pasakyti, kad tai padarė mama, reiktų kitokios žodžių tvarkos: Vaikus nuprausė mama. Taigi sakinio pradžioje sakome tai, ką žinome iš ankstesnių sakinių, o pabaigoje tai, kas nauja.
Veiksnys visada sakomas pirmasis, o toliau sakoma nauja informacija, reiškiama tariniu su jam priklausomomis sakinio dalimis.
Įmonė (veiksnys) bendradarbiauja su klientais remdamasi nuostata (ką veikia?), kad įmonėms, dirbančioms su molinėmis ir plastikinėmis čerpėmis, yra suteikiama nemokama techninė pagalba.
Įprastinė papildinio (atsako į klausimus ko, kam, ką, su kuo, kur) vieta sakinyje po tarinio (Įmonė bendradarbiauja su klientais.). Po tarinio dažnai eina ir daugumas aplinkybių (Įmonė bendradarbiauja su klientais nuo 1975-ųjų metų.). Būdo aplinkybė, priešingai, dažniausiai eina prieš tarinį (Tomas neryžtingai pradeda dainuoti.). Sakinio pradžioje pasakomos vietos ir laiko aplinkybės (Ryte audra nurimo. Kaime pragydo gaidžiai.).
Prieš pažymimąjį žodį eina ir derinamasis pažyminys (suderintas su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi ir linksniu). Jie reiškiami būdvardžiais, dalyviais, taip pat būdvardiškai vartojamais skaitvardžiais ir įvardžiais:
Šiltos rankos glostė man galvą.
Kitą rytą įmonėje jau dirbo naujas sargas.
Važiuojant neapsnigtais keliais grandines reikia nuimti.
Kilmininku išreikštas nederinamasis pažyminys (nesuderintas su pažymimuoju žodžiu. Jis reiškiamas daiktavardžio ar įvardžio kilmininku, taip pat įnagininku, linksniais su prielinksniais, veiksmažodžio bendratimi) eina prieš pažymimąjį žodį:
Statybos darbus vykdo įmonė Statyba. Ji įpusėjo numatytus darbus.
Šios braškės yra labai šviežios. Jas reiktų dėti į mūsų gaminamus krepšelius.
Įnagininku išreikštas nederinamasis pažyminys eina po pažymimojo žodžio:
Įrengta kavinė šiaudiniu stogu.
Baudą turės sumokėti žmogus su geltonomis kelnėmis.
Kartais tvarka keičiama norint kurį nors žodį pabrėžti. Toks įprastinės žodžių tvarkos pakeitimas vadinamas inversija.
Šilta buvo namelyje. (Plg.: Namelyje buvo šilta.)
Didesnį prasminį krūvį turinčius žodžius galima išskirti loginiu kirčiu, nekeičiant žodžių tvarkos.
Mama nuprausė vaikus. (Mama, o ne tėvas ar kas kitas.)
Mama nuprausė vaikus. (Nuprausė, o ne aprengė ar pan.)
Parengė: Lietuvių kalbos redaktorė Genutė Misevičienė
|
